Magnetinis laukas

Magnetinis laukas yra jėgų laukas, kuris veikia judančius elektros krūvius bei magnetinius dipolius, tokius kaip nuolatiniai magnetai. Jis yra viena iš elektromagnetinio lauko komponentų ir perduoda magnetinę sąveiką. Magnetinį lauką sukuria judantys elektros krūviai (elektros srovė) arba magnetiniai dipoliai.

Magnetinio lauko poveikį galima stebėti per jo sąveiką su kitais magnetiniais objektais ar judančiais krūviais. Pavyzdžiui, laidininku tekanti elektros srovė sukuria aplink save magnetinį lauką, kuris veikia kitus netoliese esančius laidininkus ar magnetines medžiagas.

Magnetinis laukas turi kryptį ir stiprumą, kurie dažnai vaizduojami magnetinėmis linijomis. Šios linijos rodo lauko kryptį ir yra uždaros, neturinčios nei pradžios, nei pabaigos.

Magnetinio lauko stiprumas apibūdinamas magnetinės indukcijos (B) dydžiu, kurio vienetas SI sistemoje yra tesla (T).

Magnetiniai laukai yra svarbūs daugelyje technologijų ir gamtos reiškinių. Pavyzdžiui, Žemės magnetinis laukas apsaugo planetą nuo saulės vėjo ir kosminių spindulių, o elektromagnetinė indukcija, kurią sukelia kintantis magnetinis laukas, yra pagrindas elektros generatorių ir transformatorių veikimui. 

Magnetizmas – tai fizinis reiškinys, kai medžiagos patiria traukos arba atstūmimo jėgas dėl judančių elektros krūvių. Jis yra elektromagnetizmo – vienos iš keturių fundamentalių sąveikų fizikoje – dalis.  

Magnetizmo priežastys:

Magnetizmas kyla dėl dviejų pagrindinių šaltinių:​

Judantys elektros krūviai: Elektros srovė sukuria magnetinį lauką aplink laidininką. ​

Elementariųjų dalelių sukiniai: Elektronų sukiniai ir jų orbitinis judėjimas aplink branduolį generuoja mažus magnetinius momentus. Kai šie momentai medžiagoje yra suderinti, susidaro bendras magnetinis laukas.